mano kliento prašo užpildyti saugumo klausimyną ką turėčiau daryti

Saugumo klausimynas paprastai yra tiekimo grandinės signalas, o ne teisinė pareiga

Kliento klausimynas paprastai reiškia, kad tas klientas pats patenka į NIS2 reguliavimo sritį ir yra privalo­mas įvertinti savo tiekėjus. Tai vyksta ir tada, kai gavėjas pats visai nėra pareigybingas: klientas turi apibrėžti savo pačios tiekimo grandinę, o klausimynas yra to rezultatas. Ši situacija — gauti klausimus, nepatenka­nt į įstatymą — pasitaiko daugeliui MVĮ tiekėjų ir detaliau paaiškin­ta puslapyje apie kodėl tiekėjai gauna saugumo reikalavimus, patys nėra parei­gybi.

Klausimynas paprastai apima tuos pačius dalykus: prieigos kon­trolę, pataisų politiką, incidentų detektavimą, atsargines kopijas, tiekėjų valdymą ir tai, kas organizacijoje yra atsakingas už saugumą. Jei šie dalykai nėra dar sutvarkyti ar nedokumentuoti, geriausia juos sutvarkyti prieš atsakant į klausimyną — priešingu atveju bus daug chaotiškų atsakymų, kurie kitam klausimynui turės būti rinkti iš naujo. Geras pirmasis žingsnis yra sužinoti kurios dešimt priemonių naudojamos kaip pagrindas, nes beveik kiekvienas klausimynas iš esmės grįšta prie jų, ir nustatyti nuo kur pradėti jei dar nieko nėra užfiksuota.

Kodėl klientai tai tiksliai taip prašo: NIS2 21 straipsnio 2 dalis

Tiekėjų įvertinimo pareiga kyla iš NIS2 direktyvos 21 straipsnio 2 dalies, kurioje nurodyta dešimt priemonių, kurias turi imtis pareigybinga organizacija — tarp jų ir aiškiai tiekimo grandinės sauga. Esminė arba svarbi entiteta, norėdama įvykdyti tą priemonę, gali tai daryti tik tikrinusi savo tiekėjus, o saugumo klausimynas yra įprastas to būdas. Į nacionalinę implementaciją, Kibernetinio saugumo įstatymą, ši pareiga įtraukta organizacijoms, kurios Niderlanduose patenka į įstatymo reguliavimo sritį. Norintis patikrinti, ar ta pareiga tiesioginai taikoma ir jo organizacijai, gali tai padaryti per klausimą kaip nustatyti, ar įmonė patenka į NIS2.